Kineziterapija
Kineziterapija – gydymas judesiu, apimantis ligų ir traumų prevenciją, sveikos gyvensenos skatinimą ir mokymą, siekiant vystyti, palaikyti ir (ar) atkurti optimalias judėjimo ar kitas funkcines galimybes, kai judėjimo ar kitos funkcijos yra pažeistos dėl amžiaus, traumos, ligos ar aplinkos veiksnių.
Kineziterapeutas(ė) teikia platų spektrą paslaugų, skirtų padėti pacientams atkurti ir palaikyti fizinę funkciją, judėjimo galimybes bei bendrą sveikatą. Pagrindinės jų veiklos sritys apima šiuos aspektus:
Kineziterapeutas(ė) gali padėti parenkant judėjimo technines pagalbos priemones bei ortopedijos technines priemones, gali sudaryti ir vykdyti prevencinių priemonių bei fizinio aktyvumo programas, siekiant pagerinti pacientų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Kineziterapeutas(ė) renka, analizuoja ir kritiškai vertina informaciją, susijusią su paciento sveikatos būkle. Jie įvertina ir dokumentuoja tyrimo rezultatus, nustato kineziterapijos poreikį ir mastą, diagnozuoja ir prognozuoja paciento būklę. Remdamiesi šia informacija, jie sudaro individualų kineziterapijos planą ir programą, pritaikytą kiekvieno paciento poreikiams.
Kineziterapeutas(ė) nuolat stebi paciento sveikatos būklę, atitinkamai koreguoja ar nutraukia kineziterapijos procedūras, vertina jų efektyvumą ir tinkamai dokumentuoja šiuos procesus. Jie taip pat teikia pirmąją medicinos pagalbą ir vykdo individualias bei grupines kineziterapijos procedūras.
Kineziterapeutas(ė) remiasi moksliniais įrodymais, priimdamas klinikinius sprendimus. Jie surenka anamnezę, apimančią demografinius ir socialinius duomenis, bendrą sveikatos būklę, šeimos istoriją, esamą situaciją bei pagrindinius nusiskundimus, funkcinę būklę, fizinio aktyvumo lygį, vaistų vartojimą ir klinikinius tyrimus.
Be to, kineziterapeutas(ė) vertina paciento odos būklę, suvokimą, motyvaciją, bendravimą, kompensacinių ir judėjimo techninių pagalbos priemonių poreikį. Jie taip pat matuoja kvėpavimo dažnį, ritmą ir garsą, skausmą, judesių amplitudes, raumenų būklę, statinę ir dinaminę laikyseną, pusiausvyrą, koordinaciją, judesių valdymą, eiseną, funkcinį savarankiškumą ir ištvermę. Taip pat gali vertinti vaikų psichomotorinę bei motorinę raidą.
Kineziterapeutas(ė) taiko įvairius metodus, tokius kaip padėties gydymas, gydomieji pratimai (pasyvūs, pusiau aktyvūs, aktyvūs, su pasipriešinimu, aerobikos, stabilizavimo, pusiausvyros, koordinacijos, tempimo, atpalaidavimo, kvėpavimo, funkciniai, neuroraumeninio palengvinimo, aktyvaus slopinimo) ir t.t.
Visos šios veiklos yra skirtos pagerinti paciento gyvenimo kokybę, padėti jiems atsigauti po traumų ar ligų, palaikyti gerą fizinę būklę ir skatinti aktyvų gyvenimo būdą. Kineziterapeutas (ė) dirba kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais, kad pasiektų geriausius rezultatus kiekvienam pacientui
