Sensorinė integracija

Pagal sensorinės integracijos paradigmą, siekiama stimuliuoti jutimus, stebėti jų būseną ir dinamiką bei integruoti juos į asmens veiksmų sistemą. Tai skatina aukštesniųjų psichikos funkcijų, tokių kaip kalba, samprotavimas, sąvokų reprezentavimas ir simbolinis žymėjimas, plėtrą. Terapija apima veiklas, stimuliuojančias sensorines sistemas: klausą, lytėjimą, vestibulinę sistemą, propriorecepciją ir regą. Užsiėmimų metu naudojami įvairūs kamuoliai, sūpynės, šepečiai bei kita specialiai sukurta terapinė ir rekreacinė įranga.

Sensorinė integracija yra pasąmoninis procesas, kurio metu siekiama išgauti tinkamus atsakus į dirgiklius. Ji yra pagrindas socialinio elgesio formavimuisi ir akademiniam mokymuisi. Sensorinės integracijos dėka mes galime tikslingai veikti ir reaguoti į situacijas, efektyviai sąveikauti su supančia aplinka. Ji būtina gebėjimui išlaikyti dėmesį, koordinuoti judesius, suvokti savo kūną ir išorinį pasaulį.